šnėbžlis

šnė̃bžlis sm. sing. col. (2) 1. žr. šnėbžlius 1. ║ Kokia čia žuvis – vienas šnė̃bžlis! Vb. 2. žr. šnėbžlius 3: Būta vestuvių! Prisirinko visokio šnė̃bžlio, geram žmogui kojai vietos nėra Vb.